(Pa)linkėjimai 2007 12 28
Apsaugok, dieve (ir karaliene, kuri yra vyriausiasis mūsų kariuomenės vadas ir sėdi dievui iš kairės (dešinėje - papa iš Vatikano)), nuo bevizio režimo, nuo recesijos pas kaimynus, nuo žemų naftos kainų ir nuo (mano) žmonos (pa)tapimo amerikiete.
Labiausiai, žinoma, bijau pastarojo. Užtenka pažiūrėti į iš pažiūros normalių (gražių) šunų (čia nekalbu apie Wall-Mart‘e parduodamus „pripučiamus urodus“) liūdnas akis, kuris turi savo auksinį bliūdelį, specialias TV programas, kai kurie ir dar kai ką* (žr. attchm.),

bet (sunku patikėti) negali išleisti elementaraus šuniško „am“. Jo šeimininkė – uoli feministė, niekuo nenorinti nusileisti vyrams, senokai jam padarė "čirkšt". Tas pats (atsitiko) ir su šeimininkės vyru, kuris laikydamasis labai griežtų pačios nustatytų grafikų, užstatė (žinau, čia pritiktų kiek tauresnis žodis, tačiau šiame kontekste neką pavyko sugraibyti...) du ar plius vaikus. Prieš tai, suprantama, jis ją turėjo aprūpinti namu su nemažiau kaip keturiais miegamaisiais (už tai jis gavo net keletą „extra“ kartų). O kaip jų (sex) gyvenimas dabar, gali kilti klausimas (labai jau) naiviam piliečiui.
Mes (gi) ne gyvuliai (kokie) ir ne azijatai (gal kiek švelniau), atsakytų šeimininkė, kurios lentyna įlinkusi nuo „toys“, kurie nereiklūs, o be to ir niekada nenuvils...
Šioje kultūroje, kur apnuogintas petys greitu laiku taps baudžiamu dalyku, palyginimui - šešiolikamečio ivykdytas kruopščiai apgalvotas kelerių žmonių šaltakraujiškas nužudymas (te)vertas septynerių metų laisvės atėmimo (vaikai čia saugomi ne prasčiau nei šiaurės elniai (caribou)), erotikos yra ne ką daugiau nei sniego Indijoje.
Kadaise žadėjau animuoti savo sveikinimus. Kainavo, tai kainavo, bet ne gėda ir žmogams parodyti:
http://www.jibjab.com/sendables/274/in_2007
