Apie praradimus 2007 09 22

Visada (man) simpatijas kele sakantys “I’m done”, nes ne visi jie (toli grazu) -paksai. Visai suprantami savininko norai “daugiau istraukti maziau ikisus” , juolab kai “ikisi” kone 1 milijarda. O kaip, jei tas, kuris uzsakineja muzika (t.y. moketojas) neturi (absoliuciai) klausos? O muzikontas - pizonas, bet talentingas (gal net protingas)? El conflicto.
Vaistai nuo vezio, (pilna) alternatyva naftai, “miru – mir” , visa tai (jau) horizonte. Mano saltiniai tai zino… Bet kokios premijos nusipelys savo “kolbutese” sumaises recepta, kuris pades isspresti (amzina) zaidejo nepasitenkinima jo vaidmeniu francizeje (arba dar paprasciau – grupeje, kurioje yra ir daugiau ta pacia veikla uzsiimanciu). … “ I’m done… Enough… requesting trades…” ir pan. Liudna, bet kol kas tik taip.

Kur baigiasi biznis ir prasideda etika, o gal atvirksciai? Pavyzdys: (tu) nuomoji erdve biznio subjektui, kuriam (labai) neblogai sekasi. Sutartis – ilgalaike, taciau del tam tikros specifikos nuolat perziurima. Nuomotojas drastiskai didina ikainius (nes nuomininkui (labai) neblogai sekasi)), spekuliuodamas isipareigojimais visuomenei ar panasia demagogija. Toji melziama karve – auksinius kiausinius dedanti vista, kuri praktiskai (del savo perejimo budo) ne(i)gali nueiti pas kita, nes kitas uz juru-mariu, o vista (praktiskai) neskraido. Nuo tos auksines vistos priklauso (absoliuciai) visa seimininko gerove, dar blogiau – nieko kito jis nemoka. Ar teisingai jis elgiasi? O jei vista pasakys “I’m done”?

Sakau Jums, atsargiai su tomis vistomis.