It's time to ... boast (a little bit)

Some countries/nations are rich in resources...
Some have splendid engineering mind set and work ethic combination that turns their ideas into a fabulous products...
Some are capable of making just replicas...
Some have just amazing nature.
Some say that their babes are the prettiest...
Some are huuuge...

You probably know that sport in China is true political business.
20-25 years ago China wasn't on soccer, neither basketball (two dominant word's sports) map.
They had to decide which game must be their top priority.
They chose basketball (big part of that decision was young and promising Yao). They adopted American basketball development model...
Now, after they completed a thorough audit, they concluded that this model was a complete failure in terms of young players development and consequently in all their youth and even adults levels.
They cut ( or in process of) ties with Americans as ruled that they are going to persue European school that does not endorse the individuality. You probably agree that they are team, or more accurately - command minded.
They turned into Lithuanian Basketball Federation.
They want to adopt everything that Lithuania has from basketball academies, coaches training program in Universities, national players development in all groups and etc.
When I read about the scale of China's intention/ambitions in LTU press, I was... vow!
I don't think that LTU has all that manpower required.
Anyways, all this is still in negotiation phase and I barely think it will hit our press here.

Tas keistas kaifo supratimas

Šeštadienis. Mūsų miniatiūrinė LT kolonija pasipildė dviem naujais puikiais žmogais. Žinia apie mano pasiryžimą už 12 val. bėgti Calgary Marathon (gerai, gerai – pusę maratono) daugelio sutinkama su pagarbia (bet) nuostaba. (Beveik) akivaizdu, kad bičas (lengvai) „pričiuožęs“. Į (šeimos) gydytojo klausimą kaip aš ruošiausi šiam svarbiam įvykiui atsakau (no offense!) septintuoju ar kažkelintuoju alaus pokštelėjimu. Klausimas kiek pakoreguojamas į „ar“? Atsakymas kiek neįprastai trumpas – ne. Tiesa juk trumpa, argi ne? Daktaro antakiai vienas po kito šokteli viršun.

Sekmadienis. 6 a.m. Fish Creek LRT Stn. (mūsiškai metro stotelė). Apart kelių nelaimingų filipiniečių (kas gali džiaugtis važiuodamas į darbą sekmadienio rytą!), kokia desietka įvairaus gymio ir amžiaus švytinčių keistuolių, kurių apsirengimas neleis suklysti kad mes išlipsime vienoj stotelėje. Dar prieš šešetą-aštuonetą metų svaidyčiau pašaipius juokelius apie šiuos naivokus, vienok geranoriškus dabartinius mano bendrapiliečius. Dabar gi man garbė būti sutapatintam su jais.

7 a.m. Startas. Bėgantys dėl rezultato ir kiti, anksčiau kėlę, startuoja gerokai priekyje. Tokių gal kokie keturi plius tūkstančiai. Aš pradedu galiorkoj. Pirmi 2K (K- kilometras) – slalomas lenkiant tuos, kurie niekaip „neįsipaišo“ į mano skubėjimo gyventi filosofiją. Ties 3K įsijungia mano organizmo perspėjimo lemputė „važiuoklės gedimas“. Skausmas kairiojo kelio srityje, kuris buvo didžiausias šio mano projekto nerimas, pasireiškia jau pačioje pradžioja. Ties 4K skausmas tampa sunkiai pakeliamas. Permetu visą krūvį ant dešiniojo kelio. Dar po 2K lemputė užsidega ir ten. Turiu nemesti „gazą“, nes taip turėsiu stoti su visam visai netrukus. Jau nebelenkiu nieko, nes visi fizkultūrininkai aplenkti, likę tik kad ir ne profesionalūs (visų etiopų ir kitų buvusių broliškų respublikų atsovų pėdos jau seniai ataušusios), bet vis tiek - bėgikai. Visos jėgos sukoncentruotos kaip datraukti iki 10K, kad išvengt visiškos nešlovės. Per kančias į žvaigždes. Ties 14K stoju. Išspaudžiu likusią pusę tūtelės „Fastumgel“ tipo tepalo apie kelius, susivarau ketvirtą „painkiller“ piliulę. Gal kaip nors. Bandau bėgti. Nebegaliu. Kaip būna tokiais atvejais, per kelias sekundes pro akis prabėga keli tomai enciklopedinės apimties medžiagos apie gyvenimo prasmę...

Mano buvęs verslo partneris ir Mokytojas, amžinaatilsis Jonas Valentinaitis turėjo maždaug tokią filosofiją: jei tavo moteris eina pas kitą – čia nes ji kalta, bėda tavyje; jei tavo draugas/verslo parneris/ar šiaip , - „išduria“ tave, arba švelniai tariant atsuka nugarą – tai vėl gi tavo kaltė kad blogai pasirinkai, nesuvaldei proceso ar pavadink pats kaip nori. Jei esi TIKRAI stiprus, tau a) to nenutiks, arba b) tu sugebėsi surasti tą magišką mygtuką „reset“. Tu, kaip ir kiekvienas, turi(me) savyje neribotų rezervų, kurių padedami galime atlikti (sveiku) protu nesuvokiamus dalykus. Surasti šiems mygtukams būtina viena sąlyga. Tai – AŠ TAI PADARYSIU. Ir jokių „bet“, „o“ ir pan.!

Ar šita trumpa „filmutė“ švystelėjo mane priekin kaip tuose kvailuose dabartiniuose filmuose visai šeimai? Tikrai ne. Jei teko matyti individą sugipsuota koja ir su ramentu kuriam tenka „spurtuoti“ kelis metrus pasiklibinkščiuojant tuo ramentu, - mano septyni likę K buvo būtent tokie. Skirtumas tik kad abi kojos nesilanksto per kelius (kaip sugipsuotos), dirba tik pėdos. Iš šono turėjau atrodyti kaip tikras parolimpietis. Tik kad tie kur su protezais ir jau pramokę, skausmo gerokai mažiau jaučia. Mano gi „snukys“ (kitaip ir nepavadinsi) perkreiptas skausmo grimasa. Sako kad heroinas trumpam išmeta į kosmosą, kur atsitinka įdomūs ir spalvingi dalykai. Labai tikiu tuo. Tik čia skausmas prasideda kai įspūdžiai išgaruoja (arba haliucogenas, priklausomai kur kirtį dedi). Mano atveju buvo atvikščiai. Kai skausmas baigėsi (ties 21K), kaifas prasidėjo.

Skiriu sūnui Patrikui.

It's not a game. It's far beyond that

Basketball means much more than just a game or sport for Lithuanians. It is an inseparable part of our culture, the national pride and treasure. Lithuanians were amongst the first ones who popularized this game in Europe. Twice, they were crowned as European champions before the World War II started. After incorporating into the Soviet Union, Lithuania was always considered as a striking power for that national team. It is interesting to mention that we never cheered when the national team of USSR played. We just followed ours fellow’s performances. Once (in fifties), there were a half of them on the team. Two Lithuanian teams had played in the USSR championship (the elite league). Worth to remember, there were 15“brotherly“republics and dozens of various national semi autonomic districts in Soviet Union.

During the period 1953-1981, we were strong mediocrities periodically challenging the best teams for the medal divisions.

All that time, the CSKA super club dominated the Soviet basketball championship. The best national talents were recruited to this club to represent Soviet basketball properly at the European sport stage. As a consequence of that – they lost intrigue about the gold. Only the silver and bronze medals mattered. The time Žalgiris (the main and glorious LTU team) played CSKA (in reality the Soviet national team minus Lithuanians and Georgians), a majority of the tiny three million people of the republic were glued to the radios, later – TV’s. It was David vs Goliath battle. Rarely but occasionally (it’s a sport!) we beat the empire. Euphoria overwhelmed everyone.

One cold morning of 1964 winter a man, who will later contribute significantly to his small country history, was born. To this unique, "chosen one", " the man with non-human abilities", - all those epithets’ will match him later. But, that needs time and patience – now he is able just to pee in his pants. Kid has turned 15. At that time ,only a narrow circle of basketball experts were aware of what kind of good delayed-action bomb he could become. He‘s 16 and playing for the U-18 Soviet team. He insists upon foreign specialists to write and spell his name properly. This name – Arvydas Sabonis. That year, Žalgiris interblends into the medal battle amongst Moscow super clubs. Maybe, it is time to throw this youngster into that cruelty. Decided - too early! He will be smashed by the Moscow monsters.He‘s 17. „Sabas“makes his pounding debut with the Soviet national (men’s) team in Colombia. The world is amazed. Is it time (what the heck!) to play for the Žalgiris? It is! Let‘s just pray that Moscow will not expropriate him as they always do in such cases...

From this moment on the Žalgiris and CSKA unforgettable duels started. The epoch reshaped even very apolitical people into fans with the slogan (in their mind at that time) “beat Moscow” (that later will eventually develop into “beat the Soviets”). Specialists unanimously say that this was the most interesting sport combat between two different “schools” in the history of Soviet sport. This epoch was called the Gold Fever. In 1983, Žalgiris smashed everything in its way like a hurricane. Immortal Red Army prostrated in Kaunas, as well as in Moscow. Even theoretically, Žalgiris is unstoppable for the gold. It is high time the fit for gold medals! Stop! The message from Moscow: “At the end of the regular season, two best teams will meet in the super finals until two victories.” We are puzzled, angry. We are robbed by Moscow (again)! CSKA is frenetically strengthen (by expropriation) with any available resources from other clubs…

The Super Finals, which lasted till the collapse of the Soviet Union, start. We win in Moscow. Lithuania is thunder stricken by euphoria. We will win for sure at least once at a home game. The drama is unreal! The first game we lose… The second… as well… The nation boils…

During summertime, the order from Moscow comes to the Republic’s party nomenclature (because that goes beyond sport official’s commission) – we have to surrender Sabonis (nation’s treasure!) to Moscow. Very difficult to understand how (unnaturally for those days), but Moscow is persuaded by Vilnius (LTU capital) Communist bureaucrats that Sabonis must stay at home. Sabas will hand Soviet national team obligations with usury. Otherwise, unrest might take place. Moscow retracts.

Next year is the USSR championship - the easy promenade for Žalgiris, where he can mainly focus on the European Cup and save his power for the old buddy – CSKA in the spring. Few fords about that atmosphere. As was mentioned above, before Sabonis’ epoch majority of Lithuania had been following basketball battles very seriously. However, during the Gold Fever, factories had stopped working, crimes intermitted, childbirths (as well as deaths briefly) paused; streets and squares of the cities emptied, cars and passerby’s disappeared… In a case of sudden friendly alien’s delegation from another planet appearance with intentions to affiliate, they would have been forced to turn back empty-handed. People were missing. Only for few it was a sport, – for the majority it was a liberation fight or the road to regain independence. When we played in Moscow, there were hundreds if not thousands cars with the Lithuanian registration plates. It was a golden time for the ticket dealers in the black market. Prices sky-rocketed to the unthinkable heights. A stadium with the capacity of 15,000 seats was filled by Lithuanians in two thirds. For those, less fortunate ones, only hotels halls and vestibules were available to support their heroes, and watching TV (sport bars weren’t designed yet those days). More and more often, it was possible to hear patriotic songs that glorified the independence period (that almost have faded out of the memory during long occupation years), and even anti-Soviet chants during the basketball games. Moscow militia had no clue what was going on during that time. To get tickets to the Kaunas Hall, the old arena who remembers triumphant Lithuanians battles in Euro 1939, was “mission impossible”.

We are (at last!) the champions! The next year again! Once again in the following year… The nation was effervescent. We beat the beast. That might lead as a consequence for the other, greater and even unthinkable steps few years later. After the Pearl Harbor, Japan was hysterical by its belief in invincibility. It was even termed “victorious drunk”. Very similar was the situation in Lithuania after the basketball victories.

The Gold Fever started during turbulent Soviet time, in its process, M. Gorbachev launched “Glasnost” and “Perestroika”, and now the (Lithuanian) nation was flaming hot for politicians’ turn.

What were the (other) factors causing the collapse of the Soviet Union?

Lithuanians might claim their peaceful movement for independence. Some might claim even Catholic Church influence within Soviet Block (the pope was Polish). Other versions: slave’s desire to be a freeman; imperfection of planned economy comparing with market economy and others. All that fits but there is one particular point, without that it is impossible to succeed in any project. It is funding. When armaments drive reaches its most sophisticated level – Star Wars, your coffer must be (very) deep and renewable. This is not the same to fund and sustain all Developing countries and race in Star Wars program at the same time. For the economy that relies on the hard currency only from the oil export, developing both projects is gambling on your lucky star. But even (junior) high school student knows word diversification. For Soviets, theirs sole marketable product was oil. Though Soviet physician’s salary was hundredfold less than his Western counterpart, the crude extraction costs in Siberia weren’t even close to that comparison.
Conversely, it was much more expensive than in one particular country. The country, whose name wasn’t on the top threats list of the creators of Soviet empire, neither it was on the list of following rulers who could consider presumptive menace. Not sure if it was on the list at all. Less than five decades ago ruler of that state could place all his treasures on few donkeys. In the ninth decade of last century Saudis flooded the world with cheap oil that drove the world price of crude oil bellow the Soviet cost of production and transformation/delivery. That was the same as to disconnect the oxygen from the terminally ill patient. The giant Soviet system ran to the dead end with a stunning acceleration.

P.S. Dear fiends, amigos and amici, kamerater, and priatel, kumple, and prijatieli, copains, and venner,
we went ENGLISH! It’s the first try, therefore may be very odd for the person with a (very) profound English language. I will keep improving. Promise. I’m still youuung !?

Prasideda! Arba kas (paskutinis) matė N.Kesminą

Sakoma, kai kurie žmogai maždaug pusę gyvenimo pramiega (gerai pažįstu vieną savo subscriber‘į, kuris gerokai daugiau, nei „maždaug“). Toliau pjaustant gyvenimo pyragą pamatai, kad kažkiek laiko praleidai valgydamas, valydamasis dantis ir kitaip tirpdydamas tau duoto kelio atkarpą. Bet visų didžiausias tave apvaginėjantis žulikas – televizija. Labai didelio skirtumo ką žiūri – Radviliškio žinias, ar Comcast su HBO, ESPN ir kitokiomis pagundomis gurmanams, nėra. Pastarieji tiesiog labiau rafinuoti vagys. Prireikė 40 metų, kad tą suprasčiau. Bet juk kuo aukščiau į kalną, tuo geresnis/gražesnis vaizdas. Nors kažkas pasakys – tuo mažiau jėgų. Priklauso kur kirtį dedi...
Bet yra vienas dalykas, dėl kurio nesigailiu. Futbolas (žinoma per TV). Neklauskite manęs, kas yra meilė, laimė, ar kitos metafizikos. Nežinau. Na, o futbolas? Kraujas kitaip cirkuliuoja tik pagalvojus apie jį. Kaži, ar daug kas vedybų sutartyje numato šį punktą. Aš - taip!
Pastaraisiais metais juo dažniau statau koją ant žolės (arba dirbtinės vejos), tuo rečiau pirštas maigo distancinį pultelį. Kažkiek padeda atsigriebti Jo Didenybė INTERNETAS (o kiek sutaupyti laiko!).
Taigi, sekančią savaitę startuoja Champions League. Nesekiau komandų pasiruošimo, transferių. Keletas mano akcentų apie fundamentalius dalykus.

Grandai
ManU. Pagal grąžą akcininkams – seilę varvinantis pavyzdys viso pasaulio sporto vadybininkams. Negali juk visą laiką (visko) laimėti. Svarbu namie viską laimėti, ką jie ir padarys. Dėl nelaimėtos taurės nuo tavęs nenusisuks viena gausiausių pasaulyje gerbėjų armija, tuo pačiu pelnai neištirps (arba atvirkščiai – priklausomai kur kirtį dedi...).
Internazionale. Šios organizacijos išskirtinumas – vakarykščių ekstra klasės žaidėjų (viena paskutinių) stotelių prieš pensiją. Figo (šią vasarą užbaigęs karjerą), Viera, Eto‘o. Savo buvusiems klubams jie atnešė šlovę. Jie niekam nieko nebeturi daugiau įrodinėti, nebent tik patvirtinti teiginį, kad jaunas vynas nors ir labiau svaigina, bet išlaikytas suteikia daugiau pasitenkinimo (kas supranta). Inter – jokiu būdu ne „retirement home“ ir ManU tik melstis reikia, kad neužliptų ant jų play-off‘uose. Charizmatiškas Maurinho nepraleis progos nusukti pijokiškos sero F nosies.
Real. Pagrindinis klausimas (tuo pačiu ir didžiausia turnyro intriga) – ar projektas „LOS GALACTICOS II“ šį kartą bus sėkmingesnis. Manau, kad taip. Ir visai ne dėl bičo iš R raidės. Atsakymas šalia. Raidės O.L. Ant užkeiktos Olympique Lyonnais minos vos ne kiekvieną sezoną užlipdavo ispanai. Skaudėjo. Bet pamokos tuščiai nepraėjo. Viena iš verslo aksiomų teigia, jog jei negali (ar bent nujauti tai) nugalėti priešininko, - nupirk jį. Benzema Madride, o be jo Lyonn nebe baubas Real‘ui. Nors ką ten žinai, jie (Real) grupėje turi kitą Olympique (bet čia kitas – de Marseille)...
Arsenal. Hydra. Nukerti (oi, - parduodi) vieną galvą, išauga dvi. Išėjus Hernry, klubo žaidimo kokybė nesuprastėjo. Sekant šia logika, po Adebayor išvykimo, Arsenal bus aktyvus Barclay lygos medalių dalybų dalyvis, ir gal net Champions League nueis iki pusfinalio. Žymiausia pasaulio jaunųjų talentų akademija, kur už mokslą nereikia mokėti, atvirkščiai – pats gauni ilgą čekį. Na ir kas, kad rusų banditų išrašyti. Mano galva, Arsenal turi didžiausią pilnavertę rotaciją tarp grandų. Mano mėgstamiausia britų komanda.
Juventus. Kas pasidarė su Agnelli šeima? Tai jie Detroite perka šlamštą, kurį kažin ar suvirškins, tai ant savo pasididžiavimo marškinėlių uždeda... kombainą. Suprantu, kad kolūkiečiai irgi mėgsta futbolą, bet kad jų tiek daug... Kombainas labiau tiktų ant CSKA marškinėlių, tokia taiki rusiška konversija, kad pasaulis nustotų jų bijoti.
Ar užteks Diego atėjimo šiai garbingai organizacijai (pa)siekti aukščiausių tikslų? Hm...nnee.
Liverpool. Pastaruosius du sezonus teigiau, kad pagal komplektaciją jie stipriausia Europos (tuo pačiu pasaulio) komanda. Jie to neįrodė. Jei kas nesutiks, kad Torres – geriausias puolėjas (tikras) pasaulyje, gali paleisti į mane kolekcine sunkia moneta.
Barca. Iki traumos S.Eto‘o buvo buvo įvarčių darymo mašina (prieš du metus). Zlatan, kuris atėjo į jo vietą, - dar talentingesnis ir visoks –esnis. Jų stiliai su Henry labai jau panašūs, tad visai nenustebčiau, jei francuzas kelsis į MLS (čia reiškia ne per Lamanšą, o per Atlantą) kelti žaidimo lygį. Čia gyvena 340+ milijonų nelaimėlių, kurie šitą žaidimą vadina „boring“. Jiems reikia padėti.
Zlatan tai pat garantuos naujas marškinėlių rinkas. Dėl jo kraustosi iš proto skandinavai (ne tik švedai), jugai. Gal tik Turine nereikia tikėtis jokio bumo...
Chelsea. Naujo trenerio atėjimas (jei jis asmenybė) dažnai yra svaresnis veiksnys, nei vienos, kad ir superžvaigždės įsigijimas. Anchelotti atvejis būtent toks.

Jie geri, tik jiems nesiseka
O tokių keletas: Milan, Bayern, Sevilla, Dynamo Kyiv.

Nieko nesuprantu nei apie rubinus, nei apie rabinus, volkswagen‘ų (kaip ir visos technikos) net prisibijau. Tiesa, pastariesiems priklauso geriausias praėjusio sezono įvartis:

http://www.youtube.com/watch?v=5msMag35Mcg&feature=related

Visai (man) dzin kas laimės taurę. Nors atsakymą turiu. Komanda vilkėsianti tamsia apranga.

Moki žodį – žinai kelią

Viena pana internete (kada tai) patalpino skelbimą (greičiausiai prie keičiu) siūlanti savo nekaltybę* į grynus, kurių jai reikia mokslams. Atsiliepusiųjų atsirado gerokai daugiau nei tikėtasi. Nėra tiksliai žinoma, bet gautos sumos (greičiausiai) užteko ir antram diplomui.
Klausimas:
Kaip (tiksliai) pavadinti tą vienintelį (ne)laimingąjį?
Galimi variantai: sponsorius; mecenatas; rūpintojėlis...

*visada sakiau, kad esama didžiulės nelygybės/neteisybės lyčių santykiuose. (vis dar) gailiuosi, kad gimiau berniuku. Todėl niekaip negaliu suprasti feminisčių paistalų apie teises. Teisės (gal) ir ne visur tos pačios, bet ... galimybės gi kokios!
(pastoviai kartoju) – feministės/amerikonės – kaip nori, taip gali vadinti – armagedono avangardas. Mažiausiai kas antrai neprošal būtų atlikti stažuotę nemokamoj vasaros stovykloje žmonoms (organizuojamai ir išlaikomai Talibano).

Kas dabartinis GM vadas (CEO tenykštiškai). A vot i niet. Barack Hussein Obama. Ir kontorėlė dabar jau untreip vadinasi – Government Motors. O kaip kitaip pavadinti, kai laisvosios rinkos flagmano vadas išsodina akcininkų išrinktąjį (teisybės dėlei per daug prisišiknijusį prie savo kėdės) ir mokesčių mokėtojų pinigais pusiau nacionalizuoja monstrą stiklinėmis kojomis. Tipo neleisim žlugti mūsų nacijos pasididžiavimui. Jo (puikus) išsilavinimas rusų išmintį „sviato miesto pusto niebyvajet“ kažkaip aplenkė.
Kitam gi invalidui ir grasintojui** liepia jungtis su ... Fiat. Pripažintam auto pasaulio inžinieriniam lyderiui (ei, čia ne mano nuomonė – aš Audi gerbėjas) taip ir nesugebėjus įdiegti savo kultūros (gal jankiai niekaip negalėjo susitaikyti, kad Luftwaffe karo meto lėktuvai buvo pranašesni už automobilių išradėjų) po nepilnos desietkos metų nesėkmingų vedybų (amerikietiškais standartais gana netrumpų) nusprendus nutraukti vedybų sutartį.
Žiūrint retrospektyviai, pagal galimą kategoriją „Nešti manatkes“ tai vienas iš sėkmingiausių pabėgimų, netgi įvertinant, jog visi pasitraukimai iš žaidimo yra finansiškai nuostolingi. Pametėm mintį? Visai ne.
Tęsiu. Jei Daimler, biznyje į kurį Obama atėjo, vertinamas kaip aukščiausios klasės žaidėjas, nusprendė pasitraukti nuo stalo, tai kokio stiprumo kortas turi Fabbrica Italiana Automobili Torino? Petras (jis gi autoverslininkas) iš Tauragės, tokių akronimų gal ir neįkerta, bet jei jo paklaustum apie itališkus automobilius...
Sekant gamtos logika, pitonui daug lengviau praryti ne savo kategorijos kokią ožką, bet suvirškinti – dar klausimas... Toks pitonas papuls kad ir į labai prestižinius leidinius, bet prie rubrikos „keistenybės“. O tie, kelios eilutės aukščiau – net ant viršelių/pirmųpuslapių/portalų – whatever!
Taip kad prezidentui pirmas euforijos ir audringų kalbų pusmetis baigėsi. Skaitliukas sukasi.

**Chrysler prie sienos prirėmė Canados vyriausybę – tipo jei nepadėsit, Canadoj nebesurinkinėsim. Manau pirkėjai tai jiems primins pravažiuodami pro jų „dealership‘ą“ toje pačioje Ca surinktomis hondomis*** garsiai pasignalindami.


***vien tik Honda ir Toyota gamyklos Canadoje turi per 12,000 darbuotojų iškepdami virš 700.000 auto vnt./metus.

Pabiručiai 2009 02 15

Kas greičiau išgaruoja – rašalas nuo Jūsų parašo ant naujo automobilio įsigijimo dokumento, ar 60% jo vertės tą pačią akimirką?

Kaka vs Diego (Werder Bremen)
Abu jie vienos kartos atstovai, žaidę įvairiose BRA rinktinėse. Dėl vieno specialistai (vienu balsu) sutarė, jog talento jis turi (gal net) daugiau, nei jo kolegos (buvusieji ir esami) su pavarde prasidedančia iš R raidės, o kitas – tiesiog įdomus vaikis, turintis neblogus šansus gauti darbą Europoje. Dabar jis (dirba) Milane.

Praėjusios Olimpiados aidai
Iki užspringimo buvo diskutuojama – kuris gi pats išskirtiniausias šių žaidynių įvykis: U. Bolt nerealus atotrūkis nuo varžovų, art (net treniruotą) kaklą lenkiantis M.Phelps auksinių „kabukų“ skaičius.
Nė velnio.
Ką manau apie individualų (high-end) sportą jau minėjau, juolab šie du daugiau marsiečiai nei įprasti mokesčių mokėtojai (apie ką mes po kurio laiko sužinosime).
Ogi vengrų aukso medaliai vandensvydyje (trečioje olimpiadoje paeiliui). Kad tą pasiekti, nebeužtenka tobulos sporto farmacijos ir medicinos (o ne atvirkščiai) kombinacijos. Tai ateina su motinos pienu.

Jei silpnesnis nei 4% alus yra „galiuko“ gadinimas, tai kaip pavadinti tai, kada „Russkij Standart“, „Grey Goose“, ar pan., užsigeriamas kompotu...

Galima ne tik užjausti D.Wade žmoną, kuri skyrybų metu pareikalavo paviešinti savo vyro partneres (mat buvo lytiškai užkrėsta), bet ir pasidžiaugti (dėl jos), kad jai neteko būti W.Chamberlain pačia.